Granitaz - Mano Saule | Текст песни

• Тексты песен
• Granitaz
• Mano Saule

Pažįstamos man tavo akys, pažįstamas tau aš,
Belieka tik sulaukt kol žiema snaiges atneš,
Kurios uždengs tavo akis,
Ant blakstienų ilgų snaigė pavirs
Į mažą tyrą lašą - tai ne ašaros,
Jos neprimins ar buvo maža, o taip ar buvo?
Kai pilys pasakų sugriuvo - net taip nebuvo,
Juk tu žinai, net taip nebuvo.
Aš vis dar pasakoj, kasryt atsikeliu joje,
Ar gali būt kitaip? Juk tu šalia.
Ir tiktai to tereikia, kad pažadint šilumą,
Sušukti garsiai: "Aš myliu ją!".

Tu man kaip saulė, tau tuzinas gėlių,
Nuostabūs žodžiai ir tūkstantis "myliu",
Vienu keliu išėję tyliai,
Mes dar ilgai kartosim viens kitam, kad mylim.

Ištiesk man delną, pripildysiu jį šilumos,
Tik būk šalia, aš neatsuksiu nugaros,
Nuo šaltos pūgos apsaugosiu kaip tik galėsiu,
Juk tu žinai, amžinai mylėsiu.
Mano žodžiai, jie netušti,
Esu dėkingas tau už vietą tavoj širdy,
Esu dėkingas tau už šypsenas, už laiką,
Esu dėkingas tau už tai, ką
Kartu patyrėm, kartu pamatėm,
Tiek daug planų, svajonių kartu pastatėm,
Tiek visko daug ir tai ne pabaiga,
Juk tu žinai, aš myliu tave.

Tu man kaip saulė, tau tuzinas gėlių,
Nuostabūs žodžiai ir tūkstantis "myliu",
Vienu keliu išėję tyliai,
Mes dar ilgai kartosim viens kitam, kad mylim.