Ko pražilo mūsų pievos?. Ko pravirko mūsų Dievas? Daug ką matė, tai pražilo, Daug keliavo - pasiklydo...
Kas išmindė baltą krantą? Kas iškirto girią šventą? Juodas varnas geležinis, Šiaurės vėjas rytmetinis...
Kokios sūrios šiandien rasos, Kokios šaltos saulės kasos... Nuogą širdį skaudžiai bado Išdavikas pirštais ledo.
Speigas gegužy - Kulkom pražydo linai, O mūsų drabužiai Vien samanos ir pelenai. Klausyk, drauguži, Glauskis prie medžio širdies, Kol žydi Stelmužė, Kol dar turim ugnies.