Kelią į tave tylomis užkloja sniegas, Laimė greitai pamiršta pusnyje sušalusį miegą. Mano vienišam lange šoka tango mėnulio akys, Jos pabėgti vilioja mane basomis į ledinę naktį.
Kartu su tavimi man gera būt, klajot ligi aušros.
Priedainis: Aš tau rašau šį laišką ant sniego Iš degančių snaigių, žarijų speigo. Gyva ugnim alsuoja į veidą Mano likimą sauganti meilė.
Tuos, kurių nėra, dangumi užkloja sniegas, Atminties sraunia upe teka meilės baltos eilės. Vėl sugrįžęs į namus, kur jauki vaikystė miega, Aš iš naujo atrandu - viduje esu ne vienas.