Rojuje šiąnakt snigo jazminų žiedais Kai į mano širdį kelią suradai Nos abu nedrįsom pasakyt balsu - myliu Buvom du vienišiai - dvi upės be krantų
Kaip man sustabdyt akimirką Akimirką šviesos Tūkstančiais balsų šaukiu tave Šaukiu iš gilumos Laiko jūroje prasilenkia Prasilenkia keliai Tu buvai tokia trapi Tokia nežemiška buvai
Laukdamas stebuklo mintimis rašau Tau vėjuotą laišką adresu dangaus Apie tai kaip skauda būti be tavęs, meile Gal buvau nevertas tavo žvilgsnio aš