Skrendant kažkuriame keistam sapne Žemė liko galbūt per daug toli. Svajonėse ar tu tada matei mane, Tai buvo vėl svaičiojimai apie tave.
Ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį, Ir nieko nieko, kas primintų blogas mintis. Ir nieko nieko panašaus į sutryptą meilę, Ir nieko nieko panašaus į tavo akis.
Kai bėgau, bėgau debesų takais, Galbūt atitrūkau šiek tiek per daug. Kaip rasti tai, kas tęsiasi amžinai? Tu man leidai, o gal privertei likti aukštai.
Ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį, Ir nieko nieko, kas primintų blogas mintis. Ir nieko nieko panašaus į sutryptą meilę, Ir nieko nieko panašaus į tavo akis.