Jrūa, tave pamačius- šiurpas perbėga per kūną Ir kuo blogi prisiminimai giliai mintyse pūna Gražiausi vaizdai su tavim kažkur užsibūna
O aš maniau kad galiu tavim pasitikėti Tau išsipasakoti, širdį savaja išsilieti, verkti gal net raudoti džiaugtis ir kvatoti prie tavo mėlynų krantų dainas dainuoti Galvoti mintis visaip dėlioti ir tikėti kad saulė ryt nespės patikėti kad žvaigždės usilaikys