Papasakosim gasnią apie čiuvą Staską Prieš metus tik apie jį gandai po Vlinių lakstė Vyrukas turėjo neeilinę sveikatą Pragėrė tėvą mamą ir prasmirdusią chatą Vaikystę jis praleido Naujininkų rajone Mediniai žaislai užsikimšusi vonia Motinai po dėdėm skirtingai jis gulėjo Kol tetušis ant narų sėdėjo Snarglinas jis nuolat bėgiojo Negrįždavo namo ir padjėzduose nakvojo Šiukšlių dėžėje susirasdavo maisto Padvėsusi katė jam atstodavo žaislą
Būdamas šešių jis pirmą kartą išgėrė Tiesa po to vėmė vėmė vėmė vėmė vėmė Bet greit organizmas prie degtinės priprato Tik gaila nebuvo kas jos pastato Šiek tiek išgėręs jis eidavo vogti Norėjo ėst o ne tam kad pralobtų Benamio našlaičio gyvenimas prastas Ne kartą ji raikėsi išpisti piderastas Bet laikas nestovi Stasiukas paaugo Pradėjo dygti ūsai ir plaukais apaugo Laka kaip arklys buvo geras urodas Girtas po kiema mėgo vaikščioti nuogas Susirado ciolka tokią pat šlykštynę Gėrė kiek galėjo po to dulkinos užtinę Sterva prisigėrus Staskai grasino Kur jis jką pakasė vienas Dievas težino
Stovi sutinęs nuo mentų bananų Grįždavo į skylę vėl daryti gramo Siurbė kas papuolė net visokį brudą Griūdavo kasdien į savo krūvą šūdo Kiekviena keikė jį užliejo keršas Užliejo jį kerštas kaip upėtakį nerštas Už visas skriaudas jis sukalė močią Baigėsi tuo kad jis ją zamočino Po to stotyje jis pradėjo trintis Chrensų herarchijoj I vierchus skintis Pabuvęs valdžioj taip porą dienelių Priėjo mūsų Staska liepto galą Stovėjo jis perone ir kramsnojo belešus Neužilgo apsimyžęs pasirode Saša Kažko jam Stasiokas baisiai nepatiko Karoče čiuvas mirė