Tu esi, ir šito gana, Vienatvės pilna, Tu galvoji, kas bus, Kas nutiks, kai pabus jis, Atsikels ir nueis.
Niekuomet nekartok to paties. Niekas rankų neties tau - Jie visi dar laukia Su užuojautos kaukėm. Atleiskit, bet ne dabar... Man keista, kad gimiau. Man gera, kad esu... Bendraukim intymiau, bet Gyvenkim nuolat tarp visų: Tarp žmonių su negalia, Tarp žmonių, kurie gali, bet Bet visuomet prieš savo valią. Ar nekeista?
Kur mano vieta tavo gyvenime? Kur mano vieta tavo gyvenime? Kur mano vieta tavo gyvenime? Kur mano vieta...?
Viskas kaip į sieną - Taip visuomet nutinka. Dabar mes geriam pieną ir Kuriam laisvą rinką. Galų gale numirsim, tai Ir net nepastebės, Tik duobkasiai mylės, Tik duobkasiai mylės, Tik duobkasiai mylės, Tik duobkasiai mylės...
Kur mano vieta tavo gyvenime? Kur mano vieta tavo gyvenime? Kur mano vieta tavo gyvenime? Kur mano vieta...?