žingsnį ženki, dar neskamba mirties kankliai, krankliai krankia, dūšios virsta į juodą anglį, lietuvi angle, visi vienodi gavę vergo antaklį - - gvena prabangiai, kamuojasi kūno belangėj - -
tamsioj padangėj veidas dievo matos blankiai, jei skęsi, išties ranką tik berankiai - - - žmogiškumas kainuoja brangiai, egzistuoja rangai - - tavo tikrovę traiško šūdaformacijos tankai,
šviesos šviesos! čia blet kiekvieno norus patenkink - - bando suprast gyvenimo pamokų nelankę, protais virstat į melo kojom myndomą dangą, jinai uždengia vertybių angą, užkala langą,
arba akys pripranta arba apankam - - lankomės klubuose, slepiamės rūbuose, ant bedugnės siela supasi įdubusio proto dubeniu surinki ašaras klupusių - - laimės nepassiekt rankom atgrubusiom - -
protą paminam ir gyvulį nešiojame ant rankų, vaidini nuolankų, būsi peršautas iš lanko, arba nušluotas mentų su vandens šlangom - - rinkis ne tuos kurie aplenkia, rinkis kurie aplanko
-- kiekvieną žmogų lyg pievą gaubia miglos, arba pereini jas arba dūžti lyg stiklas, kad niekur neatsitrenksi, nebūčiau tikras - - esi visatos upės akmenų nulaužtas irklas
--
sakai čia tau džiaugsmo papėdės - - juk ne pačios, verši veržias kilpos, krenta kėdės, nuo ugnies lietaus nesaugo skėtis - - būk kietas vis tiek gali suėsti bėdos,
be jausmo gėdos užminuoji sąžinės karietas - - savąją sunkiai stumiu - - pažėk kruvinos pėdos - - svarbiausia nenusėdus ir pasiekt nusėtus - - esamus dvasinius kambarius šviesos tapetais - -
svarbu savęs nesuėdus, aš lyg nakty pelėdos - - bėga pelės - - laukiu - - kai dega klėtys, po mirties eik ilsėtis - - keičiamos sielų kasetės, aš tik pražydus elektra visatos rozetės - -
ant repo ir poezijos pasėdęs, mąstymą knygom išplėtęs - - gurmanas estetas - - į ranką kastetas - - minčių smūgis netikėtas, raišas žirge, griauni kavaletes? aplink ne vien ryškių spalvų paletės - -
esi pilietis, artimą akmenim apmėtęs, į blogio pelėkautus įkliuvęs juos vos palietęs - - smegenyse tamsos spietės - - kvaila jom gėrėtis - - nesižudyk, juk tu ne verteris iš knygos gėtės