Kai drugiai nudažo žydrą padangę spalvotais sparnais Aš jaučiu, kad vėl mano pasaulis pražysta žiedais Koks skaistus... Koks nepasiekiamas man atrodo dangus... Ir koks gaivus... Koks gyvas ir švelnus atrodo lietus...
Ir man taip gera gyvent... Ir man taip gera mylėt... Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt... Ir man taip gera tylėt... Man taip gera kalbėt... Į tave žiūrėt... Ir man...
Kai ryte rasa spinduliuoja sidabriniais lašais Aš jaučiu, kaip laikas sustoja ir gėrisi jais Kiek dar daug aš nesuspėjau pažinti, nesuspėjau suprast Ir turiu aš per mažai dienų šiems atsakymams rast...
Ir man taip gera gyvent... Ir man taip gera mylėt... Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt... Ir man taip gera tylėt... Man taip gera kalbėt... Į tave žiūrėt... Ir man...
Kai drugiai nudažo žydrą padangę spalvotais sparnais Aš jaučiu, kad vėl mano pasaulis pražysta žiedais
Ir man taip gera gyvent... Ir man taip gera mylėt... Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt... Ir man taip gera tylėt... Man taip gera kalbėt... Į tave žiūrėt... Ir man...
Ir man taip gera gyvent... Ir man taip gera mylėt... Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt... Ir man taip gera tylėt... Man taip gera kalbėt... Į tave žiūrėt... Ir man...