Tamsoje daiktai atsiveria akiai Bet akis nieko nemato Daiktai visais balsais prabyla O tu girdi tik spengiančią tylą Jauti savy beprotišką baimę Ir tai aišku savaime Svetimam mieste visiškai vienas Tu cigaretės ir telefonas
Ant kelių Ant kelių pulsi Ant kelių puolęs žemę bučiuosi Žemę bučiuosi žeme ir virsi Jei ant kelių pulsi Jei ant kelių pulsi
Laikai save lyg geležį karštą Bet kažkada prieisi kraštą Kai įtempta nervų styga Trūksta ir puola ant kelių kantrybė O mintys jau telefoną renka Bet kažkas sulaiko ranką Ir tas kažkas tai visa tai Kiek dar liko tavęs