Mačiau kaip lydomas auksas
Kaip tylima garso greičiu
Mačiau kaip rašomos tonos kvailysčių
Įteisinant tai, ką „jaučiu“
Ateik broli, ir nupiešk man protą
Ne tą, kuriuo šiąnakt sergu
Nes tik aklas jūreivis pamato žemę
Ir tik vergas sau ieško vergų
Aš nemiegu - kalbėk mažyte
Mes nemirsim, nes nieko nebus
Seno meistro nereikia trukdyti
Jis žaidžia į mano namus...
Turiu draugų daugiau paukščių nei vyrų
Tu gali mus pamaitinti ranka
Bandyk nušauti medžiodamas jei tik
Gali sau atsakyti už ką
Bet tau mieliau atsitūpti narve
Tada atrodo, kad už grotų – tai mes.
Ir jei uždirbsi daugiau, nei žinai, pasakyk
Kas tavo kapui prisiūs kišenes?!
Mačiau kaip ieškai atsakymų
Į klausimus, kurių nenori girdėt
Būk tikras, kad nei vienas razauskas
Ir net Semas tau negali padėt
Tu klausi: ką čia plagijuoji žmogau?
Kas ten sėdi ant tavo pečių?
Bet broli mano, ar tavo šaknys žemėj
Kitoj, nei ta, kurią liečiu?
Domantas Razauskas еще тексты
Оценка текста
Статистика страницы на pesni.guru ▼
Просмотров сегодня: 1