Dideliam pasauly nerandu sau vietos, dideliam pasauly kasdienybė man pastatė sienas Kiekvieną dieną pamastau ar bent jau kartis verta, prikine turiu rutinos abonimentą Nuotaika pakilo, krenta po truputį tūpina šitoj pilkoj sriuboj ieškoti nuotaikos bent trupinio Nepeikiant rudenio dėl nusiteikimo šūdino, aš lieku būti ten kur būti kartais būna būtina Rutina mumis kaip sūri trina tipo smulkina, Rutina tai puodas kuriame genijai ir mulkiai, Rutina tai multikas tik vietoj pasakų, gyvenimas čia būtinas, o amžinybės tilpo į sekundes Nesiskundžiu aš, tau tik pasakoju Kodėl savo dienas aš kartais kaip dainą prasuku Ir jei suprastum tu kaip aplinka nervus užkaitina nesistebėtum, kad rutina gavo blogietės vaidmenį Gali išpeikt mane, nesivaipyk tu ne kine Srovė pilka ir tu plauki toi sroveje Nebenorėdamas net su kažkuo varžytis, rungtis pats sau leidi po truputį grimsti į šitą dumblą Žinau nejungtum, šios dainos antrą kartą jeigu tavęs kaip manęs ta pilkuma kartais nekartų Tartum taip turi būti tipo priimta iš trijų šimtų šiam penkių be tolko pidisokas minimum
Ir vėl skandiname dienas alui ar ganjoi (2x) Primerktom akim ta aplinka silpniau kąndžioja Distancijos kartojasi, užburtos nelemtos rotacijos Išsišnekėjom, jeigu klausėt ačiū jums
Užtraukus užuolaidas, patyliukais žaisim liūdesį Paskęsim begalei minčių, žinau, sunku neveltui dūsauji Dienų prabėgo tuzinas, o rutina vis raukia kaktą, įdarbindama aktorius keistai Identiškų dienų spektaklyje, vėliau ištirpkim naktyje Pakliuvę į savaitgalio triukšmą ir taip į šipulius dūštame kaskart pirmadieniui aplankius skubame daryti darbus, noram užkabinę antrankius Leisk tavęs paklaust, ar bandei kąnors pakeisti Įpaišyti naują spalvą šitam kasdienybės teisme Tu neneigsi, šypsenos neturi kainų, praslenka pro šalį akys įsuptos į painiavą Minutė tvyra tyla, gal dar puodelį kavos? Pamiršti ledą vidui, man neužteks valandos Ir tada teks suvokti, juk niekur iš čia nepaspruksiu, jeigu ne šita daina, tai dienos ant reapyto suksis Taip visad buvo, pilkuma ne pagal madą Tu neieškai pilkumos ji tave pati atrado Įsūdė kąsnį pasakos, apie skonį niūrių, apie skubančias figuras magnete kupiūros Aš kaip ir tu, įmūrytas šitam siužete kūrinio Nėra čia šilumos suprask išgirdęs turinį Bandau palikti savo negatyvų urvą, bet žvalgosi širdis įžengusi į gatvę purviną
Ir vėl skandiname dienas alui ar ganjoj (2x) Primerkom akim ta aplinka silpniau kąndžioja Distancijos kartojasi, užburtos nelemtos rotacijos Išsišnekėjom, jeigu klausėt ačiū jums