Lyrics: Reik bėgti, lėk linkčioti galvą per pokalbius Ratai žmonių kiekvienas su savotiškais atotrūkiais Nuotykiais, protarpiais, protrūkiais, posūkiais Dėl kurių ausys jų kiekvienam botokais Laikas pakeis juodą į baltą, žmonės virs raudonu kilimu Pavargę nuo asfalto, laikas pakeisti tavo draugus į bandą Ir kiekvieną kartą nutrūkęs rasi nupieštą bybį ant žando Žmogus, jis bando, bandant paslysta Tavo šendiena kalta ir vėl, kad rytojus pyksta Darom klaidas ir primetam, kad matėm viską Gulintys duobėj senai įprato dėstyt apie lygsvarą Aš vėl sugryžtu, jo, prie pamirštų potemių Prie pavydo ir godulio po viršeliu tobulu Sugryžtu prie savęs, žiūrinčio į veidrodį Prie fakto, kad dar kartą sau per daug leidome Prie begalių ir prie tų vienintelių Prie to, kad negaliu žiūrėdamas į nuoširdžias akis vaidinti Ištrinti to, kas privertė nuliūsti tąkart Pamirši tuos, kuriem išaušus gėdinies dėl vakar Tapo mada raminti, atleisti, priminti, tavo vakarykščiai Angelai šiandien pavirto giltinėm, šypsenos virto pykčiu Vertybės kainomis, kuom virtom mes Jei keičiam orą į juodai spjaudančius kaminus Aš nekaltinu nieko, ne, aš klausiu Kuom virtom mes, jei dovanojame skyles pakaušy? Tikriausiai mes apatiškai jau apakę Praktiškai purvini ir neverti tų vinių plaštakoj Viskas paaštrintai, super putovai būtų lovan nusispjovus Į viską, ką sugriovej, užsimovei kitą veidą ir viskas axuenai Ką darysi, kai savi iš jų neatpažins nei vieno.
Tai gal užteks kalbint dangų dedantis šventais Laikas pradėt vadinti daiktus jų vardais Tada padykusios mergaitės taps kūrvom Ir pro tavo iššieptus dantis pasirodys purvas. (2x)
Žodžiai, sakiniai teka mano venose Čiūju repas mano genose, neišsakytose temose O tavyje slypi žmogus neįveikiamas Rodo savybes neigiamas, nesamones veikiam mes Poto sau teigiam mes, kad taip ir reikia Nes kiekvienas normalus tai daro Kiekvieną parą, kiekvieną parą aria Dėl tuščių vilčių, tarp tuščių vilčių Tuščias ir tu ir aš gerai suprantu Čia ne sutapimas, skirtingas likimas Skirtingai darbo imas Būni žaidėjas, ar būni žaidimas Skirtumo jokio, esmė - kaip suvoki Rimus sudėlioji, matuoki Interpretuot savaip moki, tu man paploki Ir ne dėl to, kad reikia Dėl to, kad paveikia Žodžiai, kurie viską pabaigia Kartu ir viską suteikia Kartu, bet gert reikia Kad ir iš lėto, bet namo pareiti Poxui, kokiai priklausai lyčiai Nusipelnei patyčių Lieki purvinas, kad ir kiek tave valyčiau Kad ir kiek sakyčiai, išgirsti nebent netyčia Blet nelysk čia, arba kažką palik čia Ir kažką vertingo, kažką, ko pats nevertini Prie ko neprisiartini, nes taip būna per arti Per daug įtartini, ne svetimi, o savi Per daug perdedi, muzika turi sergėti Lyg mama vaiką, lyg laikrodis laiką Lyg žvaigždė planetą, iš mikro virstu į megą O tu, ištikro, į lego, į tą, kuris pabėgo Nuo tikrovės, pralaimėjo ji, kai su iliuzijom kovės Darbas, namai, darbas, namai, manai gerai? Manau, blogai, ne tą vaikystėj svajose matei Ankšč