Domas, Karoona - Tuzinai | Текст песни

• Тексты песен
• Domas, Karoona
• Tuzinai

Vienas kitam mes siekdami gėrio vis trukdom,
Užburtam rate kelių iesškodami nežiūrim i dugmą,
Ambicijos užspaudusios gyvas arterijas,
Omeiles žiedlapius lyg neapykantos isterijas.
Neskambink niekam šiandiena nėra ryšio
Pietauja dirbantis, maldauja duodantis kyšio tu nebegįši,
Eik į priekį net akis užmerkęs,
saldu dabar tai prisiminti teks ištraukti erkes.
Neklausk manęs ko matęs ir ką patyręs,
Aš kaip ir tu tik niekad nebandžiau patapt didvyriu,
Šalia tavęs kur šalys tampa šaltos šilumai
Kur nėra spindėsio kai vakarai sustok ties pilamos.
Jei griovęs pilimo, nes nesvajojęs apie pili,
Pilyje dažniausiai tas kuris tik pilį ir temyli
Paleisk man ir leisk išplaukti i amžiną mirtį
Lėtai, kad vėjas srovėse savo širdim suspėčiau aš patirti.
Dabar skrendu aukštai, kur pavieniai paukščiai skrenda, kur žvaigždės krisdamos pavirsta aklom žemės legendom, aukštai kur vėjas nebežino kur keliauti, kur kelionės spindi akyse ir noras atsigauti, ten niekada nebūna pykčių, nebūna ašarų, nebuna žodžių ir kruvinojo rašalo,ten tik aš ir tu mes dviese, laisve kurij plukdydami laivus į jūrą nežiūrėsim.

Aš žinau, žino jis , tu žinai, žino jie, žino jo, žino tuzinai, kad tai buvo yra bus taip amžinai, patenkintas žmogus gali būti dalinai.
You gonna make it vis rečiau tai sakos, vis dažniau maybe, ir tai patikėki trukdo eiti, gyvenimo keliai juk jie ne putų pilnos vonios, šių klausimų sprendimai nenuves jus i abejonę. Kamuojamės ieškodami i spynas raktų, juk žmonės mes, jų žmonės amžinai ištroškę faktų. Taip dieną, naktį vis atrandame po naują tiesą, atrandam tai kas iš tikrūju bus paliesta, svarbu pliesti, pajausti, paragauti ne tą kas stovi visada vietoj mes įpratom gauti, įpratom laukti, tikėtis netikint, tikėti netikėtinai taip iš žmogaus pavirstant teoretiku. Turi visur suspėti juk ir viskas, visuma kaip viskas viską tam kad vieną dieną susipistų. Klystum ir pripažintum, kad tu klystantis paskui slystum ten kur ponai greit pavirsta misteriais, svarbu ar čia sugrįžtum, aukočiau, žiūrėti kaip lietuviai be zaprkių viens ant kito purvą lošina, sakysit žodžiai aš ne tokie kaip pirmuose partuose Domas Karoona jau trečią kartą tą patį mazgą narplioj, su lyg skalperiu išpjaustytą, išnagrinėtą čia maudžia kaip kartūs dūmai ne tabakas mėtinis, tavim dėtas rinkčiaus mėsą vietoj dieto, gyvenimas per trumpas, kad va taip dėl niekų mėtytis čia kaip su ruletėmis, lošimas kaip su kortomis viena klaida nulemti gali tau už borto krist, bet va šią laimę versdami tikimybių pelkėmis laimėję džaiugiamės, pralaimėję keikiamės.