Edis Li, Domas - Vadinau Dama Ją | Текст песни

• Тексты песен
• Edis Li, Domas
• Vadinau Dama Ją

Viskas kaip pasakoj, saldu kaip jūroj vanilės.
Ta siela groja natom, kurias be proto jis myli.
Lyg dozė stipri, persmeigė jo visą kūną.
Tiki meilė amžina, tiki kad jos sienos negriūna.
Iš ties pavydo uraganai nenupūtė laimės,
Aistringa šiluma aplankė širdį savaime.
Ir jis be baimės išgydytų kiekvieną žaizdą.
Gėris jo akyse, štai kas yra sielos maistas.
Kaip nekeista, nevisus traukia jėga dvasinė,
Lipa pakerėti į materialią miglą masinę.
To tikrai nėra, nebuvo net galvoti tikslo,
Kad po metų trijų reikės pradėt laikyti lygsvarą.
Nuo šeimyninių finansų iki darbo pareigų,
Nuo darbo pareigų lyg noro tarp srities guru.
Tik šalia jos ramu, pamiršta nuovargį pastovų.
Niekuo nesikeitė kai į duris pabeldė kovas.
Pavasaris, o ji svajonėm atsidavusi,
Atkaklumas jos, paprastam net nesapnavosi.
Sportas, super figūra, ji laikėsi dietos.
Krosas vakare, ryte, o kartais net per pietus.
Domėjosi mada, podiumo gražuolių pasauliu.
Smalsu pabūti ten, kur biznis apsuptas apgaulių.
Tikina, kad rūpi karjėra, ne aukso luitai.
Išsinešdini iš įtvarų, palikęs dieninę buitį.
Laukė, ir visgi nei trupučio nesikrimto.
Nors darbai tėvynėje nežadėjo nieko rimto.
Ir viskas būtų kaip buvę, bet nuojaita jį užkabina,
Penktą dieną žili išpešė rutinų spyną.
Skambutis, darbo sutartis kaip šokyje tango.
Tai kas siejo juos, rytui atslinkus nublanko.
Kas galėjo pagalvoti, kad taip atsitinka,
Neaprėpiamą svajonę realybė pasitinka.
Tik ją palydi, ašaros riedėjančios skruostu.
Stirprios rankos apkabina, švelnius plaukus glosto.
Ji pašnibždėjo: "Ciao, mi amore te, amo".
Lėktuvo pakilimo takas jam akyse aptemo.

Įsimylėja buvo bent jau jis taip galvojo
Jis matė ją kaip žmogų, nuoširdu ir dorą,
Bet tas įsiskyrimas nelemtas užsienis,
Padėjo jam suprast, kad visa tai tik supistos iliuzijos.
(2x)

Seniau žinutė į dieną, dabar tik kas savaitę.
Na nieko, matyt, nėra laiko, dirba juk mergaitė.
Guodė save, nes viduj kažkoks akmuo užgulęs.
Kilometrai užpustė santykius miglotom dulkėm.
Darbe nesavas, namie neranda vietos.
Kaip žuvis be vandens, ar Romeo be Džuljetos.
Darbų kalnas, bet dabar vienintėlis jo siekis
Sužinot dėl ko nusprendė, ji nuo jo pasiilsėti.
Sėdi jis vienas, varto nuotraukas.
Aš jos nebepaleisčiau jei tik antrą šansą duotų kas.
Nebūki idiotas, viskas gerai baigsis.
Viskas baigsis. Ši mintis galvoj skambėjo baisiai.
Jos nėr šalia ir aš nežinau ar ji bent
Nutuokia, kad man nerašydama gadina kantrybę.
Nors ir ne itin daug priežasčių, kad parintis.
Nes mes kartu trys metai, ne dažnai užsitęsia tiek pažintys.
Galėjo lažintis, kad greit sulauks jos žinutės,
Jei ne už minutės nuskambėjęs durų skambutis.
Atėjo draugas ir įžengęs greitai tarė
"Mačiau tavo Raminta su kažkokiu tipu Italijoj,
Jis lietė Taliją jai, aš įsikišt nedrįsau.
Bet to ką pamačiau nepavadinsi просто draugystė.
Bučiavosi menkystos, atrodė jie laimingi.
Tiktais nepyk, brolau, kad viską sužinojai šitaip."
Į užkulnius nukrito jam širdis, jis u