Man vakar buvo šalta, Kol sutikau tave. Įėjęs vėl į širdį, Sušildei tu mane.
Atėjęs pas mane Su ledine gėlyte, Su šypsena veide Ir šaltu bučiniu žande.
Tą naktį neregėtą Lyg sapnas atėjai, Sugrįžęs vėl į širdį, Stipriai apkabinai.
Staiga nušvis padange Vėl krentančiu sniegu, Primins ji, jog sugrįžo Žiema, su ja ir tu.
Šią naktį mes kartu džiaugsimės sniegu, Ir ši žiema nepagailės mums nieko. Galėsim būti dviese ten, kur norėsim, Gal taip toli, kur dar nebuvo niekas.
Tavo šilti jausmai Išpildė nejučia Svajonę, kuri man Spindėjo akyse.
Pakilsime kartu Aukštai virš debesų, Paėmęs žvaigždę tu Atneši ant delnų.
Net žiemai pasibaigus, Mes būsime drauge, O sniegui jau ištirpus Jausmai pražys gėle.
Ateisi pas mane Su žydinčia gėlyte, Su laime akyse Ir žodžiais "myliu aš tave".
Šią naktį mes kartu džiaugsimės sniegu, Ir ši žiema nepagailės mums nieko. Galėsim būti dviese ten, kur norėsim, Gal taip toli, kur dar nebuvo niekas. (x2)
Stebėsime žvaigždes ir krentančias snaiges, Jos suksis apie mus ir mums taip gera bus, Išpildys svajones, ir mūsų širdys plaks, O vėjas neramus pakels kartu ir mus.
Šią naktį mes kartu džiaugsimės sniegu, Ir ši žiema nepagailės mums nieko. Galėsim būti dviese ten, kur norėsim, Gal taip toli, kur dar nebuvo niekas. (x2)
Stebėsime žvaigždes ir krentančias snaiges, Jos suksis apie mus ir mums taip gera bus, Išpildys svajones, ir mūsų širdys plaks, O vėjas neramus pakels kartu ir mus.