Tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys Tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių Ir aš taip troškau matyti tamsoj kaip šikšnosparniai mato Man taip reikėjo išgirsti balsus išmintingų žmonių
Tai buvo mano agonijoj virpančios rankos Jos troško liesti tą šviesą kur sklido iš tavo akių Ttai buvo niekad nepasiektas niekam nežinomas krantas Tai buvo tūkstančiai žodžių į tylą tik neištartų
Tik niekada man meilės nebus per daug
Ir štai dabar aš matau visus tuos kurie nekenčia melo Ir štai dabar jau galiu pasakyt kad tavim aš tikiu Ir tik šiandien namuose kuriuose mes ilgai jau gyvenam Aš iš tikrųjų žinau ką daryti kad būtų šviesiau
Ir tik šiandien man pavyko atrast pasiklydusį protą Ir tik šiandien aš pažadinau vėl užmigdytus jausmus Ir tik šis momentas vienas vienintelis tam jis ir duotas Kad aš galėčiau pamiršti kas buvo ir rasti kas bus
Ir aš žinau kad aš liksiu toks pat kaip šiandiena ir vakar Ir aš žinau jei mane kas pakeis tai vis tiek būsiu aš Ir aš žinau kad dar begales kartų aš kilsiu su saule Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš