gydanti muzika milijonai žvaigždžių svaiginančios giesmės aš daug jų turiu nemigo naktys jos trunka ilgai neramūs šešėliai tai mano draugai
pėdos ant drėgno akmens jos greitai nuo žemės atsiskirs aš laukiu rudens aš noriu pamatyt kaip lapai mirs kas šaukia mane tada kai vienatvės reikia man aš noriu vandens nes jis kaip ir laikas teka
pokalbiai mūsų netekę vilčių tai tik dalelytė beribių minčių melodijų aidas giliai viduje jas norint išgirsti reik plėšyt save
bėgantys metai nutolina mus nuo pirmojo žingsnio kurio jau nebus ir tas kelias per mišką ir kas jo gale kas vakar žinojo jog šiandien aš čia