Ir vėl ateis ta klaiki žiema Ir aš numirsiu su medžiais kartu Nusišypsojęs sustingsiu lede Ir mano šypseną vėjas užpūs Kaip uždegt save Kai aplink žiema Kai aplink veidai Iškirsti lede Tai bus be galo šalta žiema Bet aš nejausiu jos pirštų aštrių Aš nematysiu kaip ges šviesa Aš nežinosiu kad jos neturiu Galbūt tai bus paskutinė žiema Galbūt daugiau niekada neatšils Ir ta ledinė klaiki šypsena Išliks ir jau niekada neištirps