Funk, Domas - 9mm | Текст песни

• Тексты песен
• Funk, Domas
• 9mm

Funk:
Jam gimus siautė šaltas sausio rytas
Palatoi viskas klostėsi kaip numatytą
Į pasaulį žengė kūdikis tamsiom akytėm
Tarytum viskas įprasta,bet neįprastai istorija pakrypsta
Šį įvykį įamžint spėjo,daktaras su savo padejėjom
Atsiminimai,nuotrauką mamos su kūdikiu ant rankų
Jos šypsena pavargus,šypsojosi jam paskutinį kartą
Prognozės medikų nebuvo tikslios
Išgelbėt motinos jiem nepavyko
Riba plonytė,tarp mirties ir tarp gyvybės
Iš vaiko lūpų,pasigirdo klyksmas...
Kaip tyčia tėvas šiandien vėl gėrė
Naujągimį pasiėme tik trim dienom praėjus
Taip bėgo žiemos,skubėjo vasaros
Be kalėdų ir be pasakų prieš miegą
Jis buvo vienas,tarp sienų nyko
Su ašarom akyse,šypsotis jis nedrįso net mintyse
Mąstysena taip negatyviai vystės
Kasdienybėi,namų rutinoi
Tėvas jis matydavo pro butelius degtinės
Praėjo metai,šeši,septyni
Atėjo laikas jam lankyt klases pradines
Rūbai netvarkingi,palydoi tėvas pachmielingas
Pirmieji kandūs žvilgsniai jau dabar jam čia nepatinka.
Ne aukšto ūgio,silpnas,neįpatingas,ne gabus ir neturtingas
Taip metai slinko,o priekaištai tie patys
-Tu padugnė,tu niekas,tau čia tarp mūsų nėra vietos
Prakeikiame mes tavo dienas.

Domas:
Šis rytas buvo įpatingas dėl to
Kad jis nusprendė,pirmą kartą neveluot
Paklot lovą,apsirenkt gražiai,net pasikvepint
Daryt viską kitaip nei darė bėgant šitiem metam
Be ceremonijų iš po lovos išsitraukęs virvę
Jis nužingsniavo kambariu kuris vedė į virtuvę
O ten jau sėdi girtas tėvas,puse septynių
Nusiminęs kad rytas eilinis prie tuščios stiklinės
Reiškia sūnus debilas,būtent jis dėl visko kaltas
Kiekvienas žodis iš burnos toks beprasmiškai šaltas
Bet nebegros priekaištai daugiau nervų stygomis
Nes šis apjuosęs virvę tėvo kaklą spaudė stipriai
Toliau žingsnis po žingsnio per savo mylimą gatvę
Ir rodės kad dabar tie juodi medžiai jį suprato
Jis manė jeigu jų ošimą žodžiais kas paverstų
Tai būtų tik tais pritarimas jo beširdžiam kerštui
Sustojęs išsitraukė iš kišenės nuotrauką
Kur jis dar kūdikis,ir besišypsanti moteris
Ir jam vien jos užteks,kad įsikalti mintį:
Tu darai tai dėl šypsenos kuri buvo vienintelė
Jis pradėjo tempą didint siekdamas kuprinę
Link durų vedančių,į dvim antrą vidurinę
Žmonės nutylą,dabar tą įvykį prisimenant
Dvyliktokas kurio rankoi devyni milimetrai.

Funk, Domas еще тексты