Likai skolingas tiesa, drasa Isejes sugrisi nepasiekes dangaus Isbarstes akimirkas, vilti, bet Nutirpus sniegui neliks nieko. Laikas sukas atgal Ir dar labiau skauda. Matau ka turet galejau, Mylet nemokejau. Ar sugrizt man atgal? Audra viska griauna. Bet sukurt mokejau Tave islydejau
Neturiu as ko nekest, tik saves. Prasau neteisk manes. Atrodo viskas pasakyta, Gyvenimo klaida kaip uzsakyta. Negaliu, o gal nenoriu Pamirsti tu vasaros dienu, Popieciu, vakaru, Praleistu akimirku, Tu asaru suriu Kada pravirkdavom is laimes Klausdavome kas nutiko O mes tylejome, Ir ejome tolyn kur vede meile Atsiprasau ne tau Tas skausmas ne tau. Atsiprasau pasiimsiu as visa tai sau Esu to vertas Toki kelia as pasirinkau Noriu atsidurti vel tavo glebyje Vel igauti nors menka, bet pasitikejima Vel kurti svajones, tik si karta issipildancias Cia, paskutini karta.
Laikas sukas atgal, Ir dar labiau skauda. Matau ka turet galejau, Mylet nemokejau. Ar sugrizt man atgal? Audra viska griauna, Bet sukurt mokejau Tave islydejau.
Ir viskas vel prasideda nuo pradziu Vel dauzaus petis i peti su likimu. Atrodo tvirtas kojas padedu ant pagrindo trapaus, Bet savo rankomis taip ir nepalieciau dangaus. Pamazu sekundes virsta i minutes, Minutes i ilgas valandas, Akimirkas, kurios dabar jau pamestos. Issaugosiu ilgam su ta viltim, kad grisi, Su ta viltim, kad del manes ir tu kvepavima pamirsi. Sukuriau tyla is noro vien girdet tik tavo juoka. Vel atpratinau rankas bijot Is begalinio noro apkabinti tavo trapu kuna. Su tavim ar be taves - as busiu tavo. Prasau palik mane ramybej, Netark tu zodziu. Zinok, as viska suprantu Nebelaikau, bet sudvejoju. Nes niekad netikejau, Kad nemylincia as kada nors mylesiu...