Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens Mano muzika tą nykumą delnais išsems Smėliu užkas, na ir kas Jei bandai, bet nežinai kas yra kas
Geriau dažnai Viską iš vienos, kartais iš kitos pusės Kartais būnu kaip niekada žvalus, kartais lūžęs Valau stiklą ir nematau per jį Valyk, brolau, savo Nes tu jį taip pat turi
Kai aptemdo protą rutina Kuri sekioja iš paskos Nors tu daryk bet ką Šauk, nors stauk Ten nėra, palauk Tampi panašus į ją
Mes nemokam suprasti kitų Mes tik žiūrim savęs Nusišikt ant visų Prisidengę netikru gerumu Kaip klounai šypsomės iš pavydo Net tarp savų draugų
Ką tu... ką tu... Neparinsiu žmonių Mano filosofija paprasta Jokių tuščių kalbų Nemėgstu šizovo grūzo Užtat su mielu noru Visada suvalgau arbūzo
Maistas tikrai į temą Nes tai, ką gaminu studijoj Turi vieną problemą Niekad neduodu skanauti to, kas dar nepagaminta Nes pilu prieskonius ant jo, kad skaniau būtų
Neduodi niekam ragaut Nemėtai po kąsnį, juk gali ir nesigaut Į kairę, į dešinę Žodžiu, atsargiai mėtyk Tokie jau jie, jie gali išspjaut Jie gali ir išspjaut Jie gali ir išspjaut Jie gali ir išspjaut
Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens Mano muzika tą nykumą delnais išsems Smėliu užkas, na ir kas Jei bandai, bet nežinai kas yra kas
Dar vienas posūkis ne ten Akimirka ir tu jau ten Kur viskas keičiasi totaliai Ar elgsies brutaliai, ar humaniškai Be jokių navarotų, paprastai
Jokio skirtumo kaip, nes pamatai Kitom akim ir paprasčiausiai supratai Jog vertybės dingsta Žmonių ambicijos žudo kitus O svarbiausia, pačią asmenybę Ji prie išnykimo linksta
Turi problemas, tas pačias kaip ir visi Ir su savo ... žudau kitus Ar seki, ar pagauni mintį Jei kas nori man užminti Visada stengiuosi jį sutrinti
Neatsuku kito žando, toks jau esu Jog dvigubai už viską atiduoti turiu Jei man rodo gėrį ir tikrumą Dvigubai atiduosiu iš savęs Imk mano dūšią ir kūną
Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens Mano muzika tą nykumą delnais išsems Smėliu užkas, na ir kas Jei bandai, bet nežinai kas yra kas
Nebūtinai reikia šypsotis iki ausų Nebūtinai būti laimingiausiam iš visų Nebūtinai būti tarp jų Bet būtinai mokėti žiūrėti kitu kampu
Nebūtinai turėti tai, ką turi visi Nebūtinai daryti tai, ką daro kiti Nebūtinai kelt kiek gali Bet būtinai stengtis, nes jėgų tikrai turi
Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens Mano muzika tą nykumą delnais išsems Smėliu užkas, na ir kas Jei bandai, bet nežinai kas yra kas