Mano balso neužgoš niekas, nenukirps stygų nes viduj jaučiu priteklių, o ne stygių nesitiki patekt ant knygų viršelių bet rašau savąją iš teisybės, kuri šeria neriu į jūsų vidų, pripildau mintim, kurios protu dirba, išaria širdis dirbo, poto atsiveria į išorę aukščiau elito, žemiau savo ego ir taip bėgu dalindamas jėgą
Mano balso neužgoš niekas, niekad, nenukirps stygų akys liudija, lūpos byloja, kas parą ieškau parako grojam, muziką liejam, nes reikalingi remontai muziejam nusistovėjusi tvarka, pagalba kartos kitos įstatyti naują vardą, idėjų krūvos bet reta pasiteisins seimo rūmuos o rūmų nuliai, todėl ugdo mėnulį ugnį, nes sielos, kurios gali pasaulį pasukti seni himnai, seni mitai, semi indus iš netinkamo šaltinio, nepadės visomenės žinios daryki iš dūšios, kad ir minioje būsi Įpūsi girdėsi širdes ritmu, perpusę ją. Muzika tai revoliucija, tu prieš mane, ar mano pusėje masėms diktuoja vienetai, diktuoja jie ne taip o tu išlik, išlik už mintį unikalią neparsiduok už kalę iš dulkių į žmogų, iš žmogaus į būtybę taip ir išmokau dalintis gabalėliu didybės as virškinu duodama žalia mėsa, išlikdamas delikatesu tiesą, dėstau savo atributiką metodais tikiu, tikiu nepavirsim urodais nes tas vienetas suvienytas per kelias per kelias kartas aukščiau elito, žemiau savo ego bėgu pasilikdamas per vidurį broli, kaip giedas prie gėdo ištikimu, nes turim išteklių neribotų, kūnus paslėps žemė, o protus kiti protai būsim įrodę, kad didybė slėpėsi revoliucijos prote aukščiau elito, žemiau savo ego bėgu pasilikdamas per vidurį broli, kaip giedas prie gėdo ištikimo, nes turim išteklių.
Mano balso neužgoš niekas, niekad, nenukirps stygų Aukoju daug ką, save kaip auką kol kas tik esu, bet kažkada būsiu jūsų ausyse venose, gatvėse, sielose, ant sienų, autobusų balsai aidi, bet aidas per daug palaidas kad išnešiotų teisybę variantų aibė kovot už laisvę, beje ji lygi visiem pasiekti ją, būk originalu, naujoku ką rodo kanalai tai juokas nesigręžk vėl į tai kur telikai pilni pirmtakų pramintų takų jie daro tvaro, bet nelieka niekada prie antikvaro būk savos srities specu, profu darydamas sakyk darau ką moku ir tada poxui.