Garazhe Nerukoma - Tikra Pasaka | Текст песни

• Тексты песен
• Garazhe Nerukoma
• Tikra Pasaka

Nutiko tai gražiausio metų laiko, gražiausią popietę
Aistros užvirė šokyje
Jie buvo vedami instinktų
Kartais per daug, noras, kad bent vienas iš jų dingtų
Jie sulaužė visus stereotipus, visus standartus
Kartu persirgo visus gripus, išvaikščiojo visus parkus
Nu tipo, jų meilė visą laiką buvo ant ripyto
Svarbu buvo mylėtis, meiles lietumi lyja, naxuj reikalingas
skėtis
Tikėkis ji ta vienintele, bet jie skubėjo kaip sprinteriai
Jis dirbo prie bilietų rūbinėj
Bet daugiausia laiko, praleido bedarąs kontrolę josios
subinėj
Afigiet ,kaip jie buvo ištvirkę
Praregėt nemokėjo, savo kūno dalis šimtus kartų buvo išėmę
perrinkę
Meile, meile, meile, Tu karšta kaip liepsna žvakėje
Meile, meile, meile, Tu tikrai tikra Tu tikrai ne simpatija
Aš nebūsiu suktas, tu nebūsi kvaiša
Tu ta Gražuolė ,aš tas pabaisa
Mylėti niekada netaps inercija, kiekvieną rytą nauja
mylėjimo versija
Tu neturėsi minčių prieš mane savo veidą slėpt špakliui
Apie tave sukursiu pjese, joje vadinsim dviese, bet pritrūksiu
lėšų spektakliui
Apie tave išleisiu parodą, susuksiu filmą
Da naxuj apmaudą, meilės pilną
Kartu lipsim, griūsim tais pačiais laiptais
Nebūsim atskirai apsijuosime vedybų saitais
Nestatysiu namo, sūpynių, ar prie jų ,vartų
Visa tai mes padarysime kartu
Tu būsi ta kuri kenkia mano laikysenai
Nes aš griūnu pasibeldus tavo šypsenai
Išvažiuosim visam mėnesiui prie vandenyno karta metuose
Ir man poxuj gruodį ar gegužę
Mano mūza ir grūze, jei ne tu pasaulis būtų sulūžęs per puse
Dėl tavęs per mišką nors ir pusnuogis
Tavo bėdos, tai mano užduotys
Viena iš tų nedaugelio moterų, su kuria patyrė maloniausių
potyrių
Lifte, bažnyčioj, fotely, švelniais potėpiais
Su gražia moterim, kuri neimdavo mokesčių
Kad su kita būtų geriau nėra prošvaisčių
Dalintis galėjo viskuo bet labiausiai savo oda ir skysčiais
Jiems atrodė padoru kas kitiem šlykštu aklinai apeiti visi
pykčiai
Ei, Slėpk savo papuošalus
Aš noriu tavo skruostus matyt neišdažytus, paprastus
Nuprausiu tave kaip katinas katę, tokios jausmo dar niekas
nematė
Priskinsiu rožių, tulpių, žibučių, čiobrelių pundą
Stebėsiu ant kelių kaip tavo jaudulys bunda
Tu didžiausia pagunda
Kursime naują gyvenimą, duosiu litų ant batelių i soliariumą
nes siutas neima
Turėsim akvariumą, ir jokiu piranijų, vien aukso žuvys jei kas
ne taip tau zvaniju
Turėsim gyvenimą rožinį, verdu arbatą jei tik tu sukosėji
Tai aš, tai tu man už daktarę, tai ką kartu patiriam drugeliai
prabėgantys per papilvę
Prie tavęs prisilietus kūnas įkaista
Aistros tolygu už gaisrą
Paskui prasidėjo keiksmažodžiai, būdvardžiai, viskas nachuj
pražūčiai, kruvini puslapiai
Išseko padangių hormonai
Kai litus teko rinkt vien tik bulvėm batonui ir žmonai
Stebint iš šono, šitą karštą diagramą
Ji bemaž mažta, nes akys užpiltos padarant po gramą
Nuo mažos žiežirbos
Prabudo slibinai, žiežulos
Kekše, kekše, kekše aš tavęs nebemėgstu
Meile, m

Garazhe Nerukoma еще тексты