Granitaz - Ji nebe ten | Текст песни

• Тексты песен
• Granitaz
• Ji nebe ten

Ji mylėjo žiemą, jis sutiko ją
saulėtą sausio dieną, einančią gatve,
kai netikėjo niekas, kai krito sniegas
diena graži kaip reta, ją siuntė dievas.
Akis į akį, šypseną veide pamatė,
kai netikėtai suprato vienas kitą radę
žodis vienas, žodis du,
tu mano laimė, mano namai tik tu.
Gražu kaip pasakoj, nebuvo paslapčių,
pasitikėjimas, kuriam nėra lygių,
bendri planai, juose šeima, vaikai
randai iš praeities užgijo greit.
Deja, lemtis nuvedė keliais skirtingais,
kai metams bėgant jo lupom rėkė pyktis
dėl pavydo, vien tuščių kalbų
ji išėjo pro duris, likai vienas tu.

Priedainis:
Trapu, trapus gyvenimas tai tu,
tas personažas dainoje su begale klaidų,
tai jis, tai praeitis, kuri neleidžia jam išeit
jau ne pirma naktis.

Ji viena, jis pasiklydo
savo svajonėse, kurios seniai nuvyto
Ji netiki juo, o jis negali netikėt
žodžiais, kuriuos jai mėgo šnabždėt.
Naktim rinko žvaigždes, planavo ateitį,
dievas juokės iš jų ir viską atėmė,
o kas beliko, neliko nieko iš tikro
tik kelias namo per valandą piko.
O ten nelaukia niekas, ji nebe ten
tik kvapas užsilikęs smaugia jį kaskart
įkvėpus oro aplanko noras nebelikt
duris uždarius praeitim užspringt.
Jį vimdo, ji šypsosi kitam,
gyvenimai ne tie, jis jaučia ilgesį laikam,
dienom, naktim, akimirkom su ja
jis nebegali daugiau, ate.

Granitaz еще тексты