Niekada to žodžio negaliu ištart Visada kartoju meilės vardą tiktais mintyse Niekada neklausiau, ką daryt, bet patark, dangau, patark
Niekada nesuprantu, kaip jam tai pasakyti Kaip padaryti, kad visada norėtų būti šalia Kaip jam parodyti, kas širdyje?
Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia
Nežinau, ar būtų įdomu sužinot Tau, kas mano galvoje, kas priverčia kvėpuot Nežinau, ar leist ir toliau sau svajot, tiktais svajot
Niekada nesuprantu, kaip tau tai pasakyti Kaip padaryti, kad visada norėtum būti šalia Kaip tau parodyti, kas širdyje?
Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia
Jei kitąkart susitiksim [Jei tavo akys mane pažins, jei mano rankos tave apkabins] Pažadu sau - pasiliksim [Aš pasakysiu, ką tau jaučiu, nebeturėsiu jokių paslapčių]
Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia
Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia