1900 naktų ant aukšto kalno lauksim 1900 naktų tave negrįžusį mes šauksim 1900 naktų ilgesiu žieduotą paukštį leisim 1900 naktų ant kalno ratais eisim
o naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos o tu, kur padėtas, ko nesirodai, ko neprabyli? o naktys kaip paukščiai - susuka lizdą, grįžt nebenori ir tu šitaip baukščiai saulėm sublizgęs man būti nustoji
o naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos o tu, pažadėtas, vis nesirodai, vis neprabyli o naktys kaip paukščiai - susuka lizdą medį pamilę ir tu šitaip baukščiai tampi atsiskyręs
po 1900 naktų sutrūks tinklainių stygos išbluks garsai iš šimto pažadų, suplėks su kraičiais skrynios po 1900 naktų tu vėju grįždamas šypsosies ant rankų akmenuotų ir pilkų mane nuo žemės atsijosi
o naktys grublėtos paukščius jau išbaidė ir rasą sugėrė o tu, pažadėtas, prie mano kraičio ganai savo bėrį o naktys grublėtos į patalą lenda, grumias dėl vietos o tu, pažadėtas, dabar čia vienvaldis, dabar čia mylėtas