O aš toks vienišas, kaip ir tu vieniša Likimas mus išduoda, jausmai pakiša Pinigai pririša, pakeist nieko negalime Kiek besiparinę krentam, į tą pačią prarają Praradę ištikimybę, grįžtam į realybę Nusiplovę prakaitą ir taip kartų begalybę Pasiklydę blaškomės, išpirkinėjam nuodėmes Nuodijam gyvenimą, vienas kitą guodžiame Purtomės nuo šleikštulio į viršų kylančio Tos viską matančios akys, tyliai mąstančios Savy skęstančios, taip bėga ašaros Tiktai aš ir jos, šį liūdną vakarą Pasek man pasaką su laiminga pabaiga Kur baigiasi naktis, prasideda pradžia Pradėkime iš naujo, prašau ir man padėki Arba tylėkim ir iš lėto savy sudėkim Į priekį bėgi vis bėgi, skausmas nepraeina Ir viskas kas brangu, aplink praranda kainą Gal apsimainom liūdesiu kuris taip mutina Tik šypsenas nutrina ir sieloje taip kruvina