Bėgam nuo savęs per nutiestus bėgius, bandom pasivyti bėgančia link saules sėkmę, bedugne taip arti stabteli, ant pačio krašto, jėgos apleido, bet kažkas pasako: ramiai žinai juk tai laikina rytoj aušra sušildys tavo nugara nušvies tavo kelia šešelis nebeslinks iš galo tu varysis ji pagal savo planą planuoji kelione bet tik i viena puse tik per daug stotelių kur sustoji tik palužes įtužes bet neviltis atima jėgas naktis keičia dienos o dienas naktys bemieges išties juk, juk viska supranti žinai kaip yra tačiau ramybes neberandi vidus blaškosi kaip drugelis prie laužo, o kūnas akmeninis sustingęs ant bedugnes krašto.
Priedainis
Kai manęs neliks, kai manęs neliks nuplaus mano pėdsakus liūtis, kai užmerksiu akis ir manęs neliks ar ilgėsis kažkas, ar kažkas atsimins (2x)
Deiwuzas
Kai vejiesi pakeleivius savo pačio gyvenime užtrumpina apatiška dienotvarkes seriale bandai įvest korekcijas scenarijų šudas gaunasi graži diena numirti su titrais puošiasi ekranas, bet jų neskaito niekas tarytum čia ne sos o baigtas kodas atsimeni žydejo gėles dabar čia purvo klodas pažiro nuoskaudos apakino kaip stroboskopas prasmė nublanko prieš buitį tiesa prieš melą realybe šove i smilkinius atsvėre čiakros luzeriais verte išgalvotus lyderius ruošiais maratonui perpiso ant starto linijos lemtis stebi mane iš šono šaltis purto iš vidaus apokalipse ženklus rodo mano kūnas ir aš mes nebe vienas ir tas pats šviesa apakina einu ir pastebiu keistai atšalusias rankas pastebiu keistai atšalusias rankas.
Priedainis
Kai manęs neliks, kai manęs neliks nuplaus mano pėdsakus liūtis, kai užmerksiu akis ir manęs neliks, ar ilgėsis kažkas, ar kažkas atsimins (2x)
Marius Repšys
Sustoje prie bedugnes tik tada mes susimąstom ką paliekam po savęs ir kokios buvo prasmes koks buvo lietus ir koks buvo ruduo kokios spalvos dangus ir kokio skonio vanduo kokia gaivi liūtis ir koks šaltas akmuo dabar slenki keliu tik ši karta jau ne tuo palikdamas pašonei viską kas mylėta palieki tuos žodžius kurie dar nekalbėti palieki tas mintis kaip užnugari veja tu nori jas pavyti tik sį karta jau nespėji kaip smėli pro pirštus bandau pagauti laiką bet smėlis per trapus senai tu jau ne vaikas rankomis save tokia jau prigimtis nematom kas aplinkui ir kas esi iš vis iš dulkes esame mes gimę dulkėm virsime atgal nori atsukti juosta bet ši karta tai ne tau.
Priedainis
Kai manes neliks kai manes neliks nuplaus mano pedsakus liūtis, kai uzmerksiu akis ir manes neliks ar ilgesis kazkas ar kazkas atsimins (2x)