Laisvė, tavo svajonės beribės kaip Laisvė, žinai, galėjai kilt juk taip aukštai Laisvė, kai nebelieka vietos abejonėms, laisvė Kūrybai, laisvė pamišusioms kelionėms, laisvė, Kai manęs paklausia kas tai, Sutrikau akimirkai,bet tik tai vienai. Gyvenimas mano, gyvenimas tavo, Kiekvienas rašytojas esam savo memuarų Ir koks skirtumas iš kokio tu rajono Nesvarbu koks buvai,svarbu būtų noro Keistis pačiam ar pakeisti pasaulį Žinau tai nelengva, bet po valiai gaunąs Nes mes turim laisvę, laisvę pamiršti Laisvę atleisti,laisvę atrasti, laisvę prarasti Praradus turim laisvę viską su kaupu atgauti.
Ei, kai siela nerimsta naktį Žinai, muzika gydo vienatvę Žinai, rašau dėl to paties Dėl laisvės tavo Tiesiai iš savo širdies Kai siela nerimsta naktį Žinai, muzika gydo vienatvę Žinai, rašau dėl to paties Dėl laisvės tavo Tiesiai iš savo širdies
Kas mums yra laisvė, kartais sunku suvokti Nematę karo,nematę sienų užblokuotų Nematę deficito,nematę motinų ašarų, Išlydančių vaikus kažkur,nežiniom pas okupantus Tik pamąstykit, kartais, Kokias tau davė galimybes,o tu dar spardais Kaip vaikas į grindinį, gal laikas užaugti Užteks kaltinti kitus, užteks verkšlenti, Siek neįmanoma, nes neįmanomo nėra, Viską sukūrė žmogus, ką matai šiandieną, Juk laisvė pinigams nelygu būti laimingam Pinigai tai įrankis,tu nepaklusk jiem. Atmink tai - gyvenk dėl idėjų Neparduok sielos,nes viskas gali keistis Tą, kurį apeini neįmetęs centų Dalintus duoną su tavim jei tik prireiktų Ir jei tai, ką darai dėl laisvės virto į nuosprendį Stiprybės tau, žinau, tau laisvės neatstos tai, Bet šitos eilės tam, kad tiketūm į rytojų šviesų Lengviau juk dviese
Ei, kai siela nerimsta naktį Žinai, muzika gydo vienatvę Žinai, rašau dėl to paties Dėl laisvės tavo Tiesiai iš savo širdies Kai siela nerimsta naktį Žinai, muzika gydo vienatvę Žinai, rašau dėl to paties Dėl laisvės tavo Tiesiai iš savo širdies