Jonis - ant tevo dalgio ašmenu | Текст песни

• Тексты песен
• Jonis
• ant tevo dalgio ašmenu

Lankoj pražydo dobilai, griežlė skardena neramiai,
Kartoja šienpjoviams lig ryto, kad pirmo šieno nesulytų,
(arba)
Kad neišlytų iš žiedų, pirmų rasų ir spindulių,
Juk šienui žiemą šitaip reikia, tada saldus bus pienas vaikui.
Pr.2k.
Ant tėvo dalgio ašmenų
Aušra žėrėdavo menu,
Galandant lyg varpai skambėjo,
Gandrai į pradalgę lydėjo
Ant tėvo dalgio ašmenų.

Visiems mums buvo čia drąsu ir viskas buvo mūs visų,
Medžius vadinome mes broliais, o kalnelius - kapais senolių.
Kol nelauktai žinia baisi, lyg žaibas kilo debesy,
Kryželį numušė nuo klevo, tremtin nusiųsti atvažiavo.

Žvaigždės raudonis atvarte, ugnim žėravo nejaukia,
Kai skridom bėgiais begaliniais, raudodama dalia tremtinio.
Sapnuos vaidenas dobilai, tad šieną pjaut jau per vėlai,
Kad rūdys tėvo dalgį ėda, lankoj juk vyturiai negieda.

Jonis еще тексты