Jūratė: Kodėl tariu "man gera čia", Juk tai ne tamsios gelmės? Gal sapnas tai - man gera čia, Gal burtai jūrų velnio?
Pabust iš miego gera čia, Juk taip ilgai miegojau, Kastyti mielas, gera čia, Ar krantas tai, ar rojus?
Įkvėpti vėjo ir žolės, Kastytis: Apakt nuo meilės didelės, Jūratė: Paliesti žemę ir gėles it mylimojo lūpas... Kastytis: Klausytis paukščių ir lietaus, Jūratė: Ragauti pieno ir medaus, Abu: Matyti jūrą iš viršaus, kur baltos bangos supas...
Kastytis: Tu pažvelk į ąžuolo šakas - Tai santuokos altorius... Neturim rūmų, na ir kas - Bus pieva mūsų meilės guolis.
Jūratė: Širdis stuksena: "gera čia", Kai vėjas taršo plaukus. Mylėk mane dabar ir čia - Aš taip seniai to laukiu...
Abu: Ateik naktie, užpūsk žvakes, Surankiok liūdesio šukes, Aš tavo kūnu ir kvapu patamsiuos pasišviesiu... Šalin dainas, šalin žodžius, Šalin drovumo drabužius, Neliko nieko, net dievų, tik tu ir aš - mes dviese...