Aš jau nepakeliu minčių apie tave, Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių, Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas, O tu sakai stovėk kaip stovi laisvė. O tu sakai stovėk kaip stovi laisvė.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
O nesibaigianti kelionė į tave, Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos, O tu sakai eik taip kaip eina laisvė. O tu sakai eik taip kaip eina laisvė.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro.