Išeisiu nebegrįšiu visus paliksiu bus sunku bet aš manau atsilaikysiu aš nesupyksiu tik ašarom taves prašysiu kad nepamirštum uždegti žvakę už mane ir ankstų ryta kiekvieną supistą mano rytą aš mirštu po dalelę po mikroskopinę lastelę, mane žudo kiekvienas tavo žodis ir rekimas, mane kankina tavo rytinis konfliktas širdis jau tapo akmenine bejausme butybe, aš kenčiu žinau kad bus tik dar blogiau, kankinsiuos kol nusiraminsiu kol užsidusinsiu, mane tu šantažuoji, sakai kad degraduoji ir mane nervuoji, sakai kad aš debilas, narkomanas degraduojanti butybe, man nesvarbu, nesvarbu ką jau sakysi aš užsimerksiu ir mąstysiu.
Patricija Mickutė:
-2x Ištiesčiau tau ranką bet tu per toli, ištarčiau tau žodį bet tu negirdi, belieka rašyti tik žodžiais keliais, nors jie mano norų tikrai nepakeis.
Kuzne :
Pažvelk tu į save, pažvelk tu į mane kodėl gi taip nutiko ir mudu du kiek nukeliavom, ir mylejom ir kovojom ir mes tikejom jog viskas bus gerai, prisimeni kaip mes kartodavom mes amžinai o tu kažkur su kitu, bet žinai nesigailiu man patinka romantika o tau valiuta vynas cigaretes nuogas kunas, žinai tiesa sakei meiles net nebuvo, todel viskas taip pražuvo, kalbos tarp musu net nebuvo, bijodavai kad aš kitoks, bet atleisk tu net nepasikeitei, todel aš išeinu ir tyliu.
Patricija Mickutė :
-2x Ištiesčiau tau ranką bet tu per toli, ištarčiau tau žodį bet tu negirdi, belieka rašyti tik žodžiais keliais, nors jie mano norų tikrai nepakeis.