Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau Kad medžių viršūnėse nerimas laikos Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum
Taip ir buvo Išlepinta švelnių glamonių, dingai tu Taip ir buvo Lietus iki kraštų Lietus iš mano akių
Aš prašiau dangaus Kad meilė liktų Kas beatsitiktų Kas beatsitiktų
Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau Kad medžių viršūnėse nerimas laikos Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum
Vieną dieną Kai aš nebemokėsiu laukti, tu grįši Vieną dieną Lietus iki kraštų bus Lietus iš tavo akių
Ir maldausi dangaus Kad meilė grįžtų Tik aš nesiryžtu Kažkodėl nesiryžtu
Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau Kad medžių viršūnėse nerimas laikos Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum