Dienos kaip dienos Bet smaugia jos mane Vieno nepalieka Ta pilnatis Kurioj tu užmigai šalia Aš pamiršau tą vardą Kurį žinojau kartą Tik noriu vėl pakilt ir nuskristi Nuskristi Į ten, kur miegi tu
Aš pakeliu akis Gal bent dangus man atsakys Kodėl ta siela kuri šnabždėjo Jau negrįš
Ir tyla mane lies Likus be vilties Nors akys mano lyja Širdies jos negesina Saulė užges Pakilus be tavęs Vis dar myli Širdis sudegus tyliai
Lūžta ir dūžta Sušalusi banga Taip skauda norisi rėkt Bet juk pati liepei man bėgt Nors neviltis rakina Nusiplėšiu grandinę Sušildyk mane Bet tu jau tik snaigė už stiklo Ašara sustingus ledo žiede