Pasitrauk, noriu aš pabūti sau. Be liūdesio, be netikrumo, be tavęs. Nenoriu laukt, noriu gyvent čia ir dabar. Nakty užmigt, sapnuot sapnus skirtus ne tau. Tad nenustebk, jei nebejausi tu manęs, Aš per toli, mūsų dangus jau ne tas pats. Pasirinkai gyventi miręs atsimerkęs, Aš palieku daug laiko tai pačiam suprast.
Mes jau svetimi, Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi. Stoviu nebyli, Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi.
Ką praradai, nesugrąžinsi niekada. Ar mintyse mane tu saugosi ar ne... Vis dar menu, kokia šventa buvo tyla. Mūsų tyla, dabar ją pakeitė tamsa.
Mes jau svetimi, Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi. Stoviu nebyli, Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi.
Man man man man tai kas Man man man man tas pats 2k
Mes jau svetimi, Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi. Stoviu nebyli, Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi. 2k.