Juk kartais būna sudėtinga Kalbėti žodžiais paprastai Maža skiltelė tylumos nestinga Ir išsiliejo, pieno jūroj, sakiniai
Ir mes sutinkame, o dar dažniau palydim Geriau nors vieną kartą – negu niekada Kada pasaulis dar toks didelis ir neištirtas O man taip norisi, taip norisi – pas tave
Esi mano numylėta, ryto nelytėta viltis Esi tu stebuklas man, tu stebuklas man – tylioj nakty
Kai vakaras užges, ateisiu tyliai Galbūt nebyliai, bučiuosiu degančias akis Kas dar, jei tik ne tu – žnau aš myliu Tave, bet tyliu… Tu vakaras, kuriuo mane šią naktį maitini
Esi mano numylėta, ryto nelytėta viltis Esi tu stebuklas man, tu stebuklas man – tylioj nakty
Tu branduolinė patirtis, šią naktį Noriu uždegti tas liepsnas Tu branduolinė patirtis, šią naktį Aš noriu sudegti, tavam glėby
Esi mano numylėta, ryto nelytėta viltis Esi tu stebuklas man, tu stebuklas man – tylioj nakty