Aš gerbiu visus Tikėjimus ir visus netikėjimus Tik aš netikiu Staigiais perkrikštais Aš sukūriau šitą rutiną Klausau nostalgiją šūdiną Ačiū naktim Tuštybei, ačiū Nereikia nieko Stiklinės bakardžio Šitas kiemas jau seniausiai tuščias Tamsus ir tuščias Aklas ir kurčias Langai nebylūs supa taip Supa taip lyg nebuvę O jei ir buvę Tai tik mano grotuve Aplink skeletai šoka Juokiasi ka-kabaretas Ir ką gi, aš tarp jų, nikeuom dėtas Būtybė vienaląstė Istorijos – copy, paste Čia nieko nebuvo duota čia nieko nereikia rasti Č-č-čia tik tuščia ašara Ne viskas blogai Kaip ir ne viskas pasaka Tyla – teisėjas Man, tyla – teisėjas Tau, viskas lyg ir buvo Ir lyg ir nėra ko laukt Reikia vis mažiau – kita gerovė Tarp dešimt pasaulių Tarp dešimt tikrovių Tik prižadėk, kai visai visai visuose kalnuose Teisybė, nebijosi Teisybė, nebijosi Tik prižadėk Teisybė, nebijosi Aš sukūriau šitą rutiną Klausau nostalgiją šūdiną Ji – vilioklė, tokia daili O mes – išdidūs, tokie kvaili Aš sukūriau šitą rutiną Klausau nostalgiją žudančią Objektyvuose – nematomą, venom judančią Ji turi būti čia Aš sukūriau šitą rutiną Ir ji man būtina Ačiū naktim Tuštybei, ačiū Nereikia nieko, stiklinės to pačio