Aš pavargau, o tu matyt nemoki, žeme Išmokinai įsiklausyt, girdėt išmokau pats Žiūrėt išmokau, pamatyt kaip tu parodei kelią Kas kalba, kas nutyla, kas tai tylai atiteks Bereikalo tiek metų dovanojau skunduj Kodėl blogai ir kaip blogai, kad nežinioj pabundu, Kad kas grąžintu vasaras šaltas ir žiemas drėgnas Kaip gaila man, kaip gaila leisto visko niekam niekuj Leisk pasakyt, pridėt rankas prie veido Mano, tavo, mūsų norai vėjuj pasileido Tau sakau susilauksi tinkamos progos Atsipalaiduot pamiršt reinkarnuotis iš eigos
Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų Kiek kartų šaukdavais pagalbos susitvardymui, padėk man Turbūt nesuskaičiuosi pirštais
Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų Kiek dar tu paprastumą vertinsi giliu paviršium Turbūt nesuskaičiuosi pirštais
Man įdomu į ką tu panašus mano pasauli Ir kokia priežastis, kad tu toksai esi Šiek tiek priekaištauju Dėl seno, ne naujo, mano pastangas į tave ar jauti Man nesvarbu kas šiandien buvo, kas rytoj nutiks Gyvenimas viena akimirka, viena akimirka ir liks Nepasikeis niekuom, neleis suabejoti Kam imt iš savo jeigu galim kito išnaudoti. Po saule gelsva debesiu suku ratus Paprašius lyti ims, pradės lyti lietus Nepretenduoju į tavo draugus Nepersistengiu būti drovus būti drovus, kai esu drąsus
Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų Kiek kartų šaukdavais pagalbos susitvardymui, padėk man Turbūt nesuskaičiuosi pirštais
Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų Kiek dar tu paprastumą vertinsi giliu paviršium Turbūt nesuskaičiuosi pirštais
Žinai, girdėjau iš po juodo visad eina balta Dažnai viliuos tikėt, kad ne nuo jausmo daros šalta Atpasakoju širdį tau lyg veidrodis parodau kas esu Kas tokia esi tu, kad tavo foto atminty nešu Leisk, apsikabinti tavo kvapą Nepaprastai to noriu, noras tas net netelpa į lapą nes ir aš kartais pagalvoju Ar iš tikrųjų myliu, ar iš principo tiktai kovoju Galbūt gerai jog niekas nesupranta surasiu viltį ir nuvesiu neviltin į kitą krantą Ir dar ne kartą neramiam sapne pašauksiu tavo vardą Ir dar ne kartą priešinsiuos tai minčiai jog girdžiu jį paskutinį kartą
Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų Kiek kartų šaukdavais pagalbos susitvardymui, padėk man Turbūt nesuskaičiuosi pirštais
Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų Kiek dar tu paprastumą vertinsi giliu paviršium Turbūt nesuskaičiuosi pirštais