Ir kuo gi man tave pakeist? Tapetais su tavim ar paliktais daiktais? Ir ką gi man daryt su savo meile? Palaukti kol numirs ar nužudyt visai? Ar nužudyt visai?
Pasaulis tas, kurį tu palikai - tik balintos sienos, tik balintos sienos.. Kai tu iškėlus galvą išėjai, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas...
Šį kartą amžinai...
Ir kaip gi man tave paleist? Kai tikėjimas savim paliko su tavim... Ir kaip gi galima tikėt, kad geras jausmas sugrįš, kai gyveni su negyva širdim, su negyva širdim...
Yeah...
Pasaulis tas, kurį tu palikai - tik balintos sienos, tik balintos sienos.. Kai tu iškėlus galvą išėjai, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas...
Reikėjo šimto vakarų, minčių nuvalkiotų... Kol supratau kaip visad per vėlai, kad aš tave myliu, kad tave myliu... Reikėjo tūkstančio dienų, be tikslo praleistų... Kol pripratau... Tavęs aš neturiu, jau nebeturiu...
Pasaulis tas, kurį tu palikai - tik balintos sienos, tik balintos sienos.. Kai tu iškėlus galvą išėjai, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas...
Pasaulis tas, kurį tu palikai - tik balintos sienos, tik balintos sienos.. Kai tu iškėlus galvą išėjai, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas...
Pasaulis tas, kurį tu palikai - išdegintos pievos, išdegintos pievos.. Kai tu iškėlus galvą išėjai, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas...