Vėl eilinė diena, Rodos nieko keisto. Visai nepanašu, Kad kas pasikeistų. Gali neatsimerkti, Viskas jau matyta. Pasaulis toks kaip kiekvieną rytą. Bet...
Dienomis kaip ši Pro nešvarų langą stebiu aš dangų. Ir kvaila mintis lyg sena meilužė ryte aplanko. Laimės pilna parašyt, sudainuoti dainą. Gaila, kad į galvą man niekas neateina tik... tarararam...
Varpai vėl skamba. Kažkas ir vėl tranko durimis. Žmones nubunda: su kava, su keiksmais, su bučiniais... su maldomis. Visus į tolį Sniegas, ar lietaus vanduo. Žvilgsniu palydi. Abejingas, koją pakėlęs šuo.
Dienomis kaip ši negaliu suprasti kodėl džiaugiuosi. Dienomis kaip ši iš visų jėgų aš kankinuosi. Laimės pilna parašyt, sudainuoti dainą.
Kad ir kiek bandau sugalvoti gudriau, viskas kas man išeina.. Čia.. Mano žemė, mano žemė - mano dangus. Mano kelias, mano kelias į mano namus. Mano laimė, mano laimė - mano viltis. Mano metai, mano metai vėlei nauji.
Paklausyk kaip tyliai, žaisdami slėpynes, po lova, kvėpuoja vaikai. Tu paliesk, kaip švelniai lietumi į delną krenta lašai.
Dienomis kaip ši negaliu suprasti, kodėl džiaugiuosi. Dienomis kaip ši iš visų jėgų aš kankinuosi. Laimės pilna parašyt, sudainuoti dainą. Kad ir kiek bandau sugalvoti gudriau, Viskas, kas man išeina..
Čia mano žemė, mano žemė, mano dangus. Mano kelias, mano kelias į mano namus. Mano laimė, mano laimė - mano viltis. Mano metai, mano metai vėlei nauji. Mano žemė, mano žemė, mano dangus. Mano kelias, mano kelias į mano namus. Mano laimė, mano laimė - mano viltis. Mano metai, mano metai vėlei nauji.