Judu erdve net nejudedamas iš vietos Tamsiausią vidurnaktį man tik tai pietūs Vos rankas palietus, pakvietus užeik vidun Pamiršk niekus, mano repas- išsklaido miegus Lyg žadintuvas ką jauti tai palankumas Mano pranašumas dėliot žodžius gabumas Mes su chebra vis dar deginam pinigus Tavo kelias į klinikas, nes tu cinikas Aš per beatą julekiu lyg Honda civikas Tavo foto mimikas vargu ar mini kas, O aš minimas lyg būčiau pats prezidentas Kas per laikai vyrai banginiai, bobos lentos? Lenktos tavo mintys ir visos į kairę, O mano įvairiai, nes mąstau blaiviai, Nes mąstau ne naiviai, egzistuoja ateiviai Ir jie yra aplink tave ir tu matai tai
Kiekvieną naktį pakėlus akis į dangų Nežemiški jausmai aplanko, savęs netenkam Po dalelę M I C R O, Nepastebi net kelio tau aiškiai nurodyto Tau rauna stogą visai kaip trim paršiukam Bloga, perspėju repuot neapsimoka Kaip gali girdėt monologą? Girdėt o ką, mintys sukuria gal uostai koką. Vyną - dabar jį kaip labdarą dalina tiems kurie save Šiukšlėm ir melu maitina planus brandina žudikus vaidina, Bet kokiu atveju verks jie, kai papjaus čipoliną. Nes jie nėra visagaliai, atsidave daliai, Tampą tipo karaliai, totaliai užvaldė juos baliai, Jie kitaip negali, tik būt pastumdėliai, Tik kad juos dažniausiai, nuo stogo krašto stumteli.