Studentas geras visada buvai ir apskritai Net paskaitas visas lankei, laisvalaikiu skraidei Ir paprastas buvai žmogus, toks sąžiningas, nuoširdus Bet vieną ramų vakarą tu tyliai pasakei...
Bybį dėjau ant būrėjų, ant kirpėjų, patarėjų Bybį dėjau ant rinkėjų, padėjėjų ir gerbėjų Bybį dėjau ant artojų, bybį dėjau ant melžėjų Bybį dėjau, išpyzdėjau, nusispjoviau ant rėmėjų
(Kad ir kasdien kartočiau...) Pasitūsinam! (pasitūsinam, pasitūsinam, pasitūsinam)
Vėliau įkūrei UAB ir pastatei namus Ramiai sau auginai vaikus ir sodinai medžius Dar nebuvai pažeidžiamas, bet jau tapai valdžia Ir tyliai sau ištardavai prieš miegą vakare...
Bybį dėjau ant Brazausko, ant Paulausko, ant Šustausko Bybį dėjau ant Adamkaus, bybį dėjau ant Laurinkaus Bybį dėjau ant Boriso, ant Almakso ir ant visko Bybį dėjau, daug sėdėjau, eikit nachui, atsipiskit
Seniai praėjo ta diena, kai rinko jį tauta Dabar jam gresia apkalta, karjera - supista Gal kaltas jis, o gal ir ne, esmė jau ne tame Dabar jis laukia neramiai, ką pasakys tauta
Oi tautiečiai, blemba...
Jau kaip pyzdino, kaip dėjo, nu tikrai nepagailėjo (pa-ruri-ruri-ra, pa-pa-ruri-ruri-ra) Netgi tie, kurie tikėjo, jį mylėjo - ant jo dėjo (pa-ruri-ruri-ra, pa-pa-ruri-ruri-ra) Bybį dėjo, kas norėjo, kas padėti netingėjo (pa-ruri-ruri-ra, pa-pa-ruri-ruri-ra) Netapšnojo, o konkrečiai net į vietą jį padėjo (pa-ruri-ruri-ra, pa-pa-ruri-ruri-ra-a-a)