- Ar tu jau po atostogų, Šarūnai? - Dar ne. Atostogas praleisiu namie. Gal su draugais nuvažiuosime į Palangą. O tu jau atostogavai? - Prieš porą dienų grįžome iš kaimo. Ten praleidome tris savaites. - Jūs atostogavote kaime?! - Taip, žinoma! Aš labai pavargstu nuo miesto triukšmo. Kaime - rojus! Kai rytą pabundu, pro langą matau sodą, girdžiu, kaip čiulba paukščiai. Niekas niekur neskuba, nebėga. - Tu visada buvai romantikė, Dovile! Jeigu man reikėtų tris savaites praleisti kaime, jausčiausi prastai. Gal net susirgčiau iš liūdesio. Aš negaliu gyventi be savo draugų, be filmų ir kavinių. - Kiekviena diena kaime buvo kaip puikiausias filmas. Jaučiausi puikiai. - Nebuvo nuobodu?! Ką tu ten veikei? - Padėjau vyro tėvams dirbti sode ir darže. Su vaikais kasdien eidavome maudytis į ežerą, grybaudavome, uogaudavome. - O vakarais, Dovile? - Vakarais skaitydavau. Kalbėdavomės su vyro mama - ji taip įdomiai pasakoja apie praeitį. Net senovinių dainų man padainavo.