O, jeigu mano siela dar galėtų
Priskint tau rudeninių violetų!
Tik mano vargana dvasia po tiltu,
Kur šiukšlių subinės ir širšių, žvirgždu, žvirgždu...
Tavoji siela, aišku, būtų soste,
Kurį du švelnūs angelai išglostė.
Kedenčiau tavo plunksneles prie upės,
Į tamsų violetą įsisupęs.
O gudobelė būtų mums tetutė,
Kuri žiūrėtų, ar įkaitus p...ė.
Gulėtum ten kaip kokia lelija,
O mano delnas kur plaukų ruoželis
Šiek tiek prasiskiria...
Obšrr еще тексты
Оценка текста
Статистика страницы на pesni.guru ▼
Просмотров сегодня: 1