Trenks pelenais iš giedro dangaus Dunda titnago ratai... Žers kibirkštim kruvinom suliepsnos Jo vežimas jau lekia... Puls, šypuliais pasipils iš dausų Iš padangių jo kelias... Seks, prisimins per metų metus, Kas galybę jo matęs...
…Per amžius primindamas griausmą, Eikliausiu žirgu savo motinos, Ryžtingai iškilo į aukštį, Kur driekiasi begalės tolimos.
Kauks viesulais strėles savo sės Dunda titnago ratai... Degs šviesuliais virš padangių nušvis Akmeninis jo kalnas... Kils į dausas amžinais vakarais Užvaldydamas naktį... Vėl nusileis, virš žemių prajos Jo vežimas jau matos...