Kas gimsta su ţenklu kovot, Niekada nepaleis kalavijo iđ rankř ađtraus. Kas trokđta á ugná áţengti aukodamas savo gyvenimŕ, Skausmo nejaus.
Kas mirđta neţinodamas baimës, Kraujuojanèiŕ đirdá pridengãs ranka, Sutinka aukđèiausiam kalne savo tëvus ir protëvius Geriant, dainuojant drauge.
Nër műđio be liepsnos, nër laisvës be kovos, Kaip kraujo be ţaizdos... Nër ţemës be mirties, nër ţygio be vilties, Kaip đviesos be iđminties... Nër kelio be kanèios, nër galo be pradţios, Kaip melo be tiesos... Nër ţaibo be ugnies, nër ţodţio be garbës, Kerđtas verţias iđ đirdies...
Kas ieđko nesibaigianèio kelio, Á savo svajones klajos amţinai. Kas randa jëgř atlaikyti audras, Nepabűgs á bedugnã paţvelgt iđ aukđtai.
Kas mato, kaip sukasi amţinas ratas, Pabunda uţmerkãs akis, Kas jauèia, kaip vëjai alsuoja mirtim, Tam dega prieđ műđá đirdis.