...Mūsų laiką užpustė žiema Ledo rūmais virto miškai Kas pažadins iš miego ir ugnį įkurs Kai sugaus pranašysčių ragai?... ...Kas nespėjo pabusti aušroj Ugnyje praregės pirmakart Ką pamato akis išsiilgus tiesos Ką lūpos nori ištart?...
Kiekviena akimirka, tartum paskutinė Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus, Liko tik širdis viena išdegintoj krutinėj, Plaka tiktai bugnai vėl į kovą kviečia mus!
...Mūsų laukia kažkas tolumoj Tai ne žmonės ir ne žirgai Tai šėšėliais pavirtę, juodai nusidažę Galingi pasaulio stulpai. ...Ar išdrįstum į prarają šokt? Ar pakeltum akis į mane? Savo gyvybę iškeistum į tai, Ką troškai žinot visada?...
Ar tai teisybė?... Ar tai vienatvė?... Ar tai tikrovė?... ....Ar tai laisvė?...
...Mūsų pėdos - laiko ženklai Tai tik dulkės ir pelenai Kiek beeitum pirmyn atsisukęs atgal Saulę ugny pamatai... ...Kur mus veda kranklio pati Baigias kelias ir stoja tyla Pilkapių vėjais pavirsta naktis Tai mūsų mirties valanda...
Kiekviena akimirka galbūt paskutinė, Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus Viskas ką turi - tiktai širdis tavoj krutinėj Viskas ką žinojai iki šiandien – nesvarbu...